Kalbėjimo dalis: kodėl dvi stiprios situacijos svarbiau už tris vidutines
4 min. skaitymo
Kalbėjimo dalis duoda tik 10 taškų iš 80, bet dažniausiai būtent ji nulemia galutinį rezultatą. Priežastis ne ta, kad ji sunkiausia, o ta, kad jos vertinimo taisyklė skaičiuoja ne tik bendrą sumą, bet ir kaip taškai pasiskirsto po atskiras situacijas.
Trumpai: tas pats 6 taškų rezultatas vienam kandidatui duos A1, o kitam — A2. Tai ne klaida ir ne vertintojų nuožiūra; tai taisyklė, ir ją galima naudoti savo naudai.
Kaip dalis sudėliota
Kalbėjimas vyksta gyvai, dalyvaujant dviem vertintojams, pokalbis įrašomas garso įrašu, o vienam kandidatui skiriama 12–14 minučių. Prasideda nuo 13.00, po elektroninių rytinių dalių.
| Etapas | Trukmė | Pasiruošimas |
|---|---|---|
| bendri klausimai | 2–3 min. | be pasiruošimo |
| viena užduotis | 4–5 min. | 1 min. |
| dvi trumpos situacijos | po 2 min. | po 1 min. kiekvienai |
Verta pastebėti asimetriją: bendri klausimai pasiruošimo neturi, o kiekviena kita dalis — po vieną minutę. Tai vienintelės minutės egzamine, kurias skiriate tik mąstymui.
Kaip skiriami taškai
Dešimt taškų dalijami taip:
- trys kalbėjimo situacijos po 0–3 taškus — jas vertina vertinantis vertintojas;
- 0–1 taškas nuo kalbinančio vertintojo už visą dalį.
Ir tada pritaikomos dvi ribos, kurių kiekviena turi du reikalavimus vienu metu:
| Lygis | Bendras balas | Papildoma sąlyga |
|---|---|---|
| A1 | 5 taškai ir daugiau | bent iš dviejų situacijų po 2 taškus |
| A2 | 6 taškai ir daugiau | bent iš dviejų situacijų iš viso 5 taškai |
Oficialiame vertinimo apraše dėl to yra atskiras įspėjimas:
DĖMESIO! Surinkti 5 taškai negarantuoja pasiekto A1 lygio, o surinkti 6 taškai — pasiekto A2 lygio.
Keturi oficialūs pavyzdžiai
Šią taisyklę vienareikšmiškai perskaityti galima tik iš pačių pavyzdžių. Jie oficialūs, todėl pateikiame juos tokius, kokie yra.
| Pavyzdys | Kalbinantis vertintojas | 1 situacija | 2 situacija | 3 situacija | Iš viso | Rezultatas |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Nr. 1 | 1 | 2 | 1 | 1 | 5 | lygis nepasiektas |
| Nr. 2 | 1 | 2 | 2 | 0 | 5 | A1 |
| Nr. 3 | 1 | 2 | 2 | 1 | 6 | A1 |
| Nr. 4 | 1 | 3 | 2 | 0 | 6 | A2 |
Trys pastebėjimai, kurie keičia pasirengimo strategiją:
- Nr. 1 ir Nr. 2 turi vienodą sumą — 5 — bet skirtingą rezultatą. Nr. 2 turi dvi situacijas po 2 taškus, todėl A1 pasiektas; Nr. 1 tokios poros neturi, todėl lygis nepasiektas, nors bendras balas tas pats.
- Nr. 3 ir Nr. 4 taip pat turi vienodą sumą — 6 — bet skirtingą rezultatą. Nr. 3 dvi geriausios situacijos duoda 2 + 2 = 4; Nr. 4 — 3 + 2 = 5. Tai ir yra riba.
- Nr. 4 gavo 0 už trečią situaciją ir vis tiek gavo A2. Nulis vienoje situacijoje savaime nieko nelemia, jei kitos dvi stiprios.
Ką iš to daryti praktiškai
Nesiekite tolygumo. Trys situacijos po 2 taškus ir vienas kalbinančio vertintojo taškas duoda 7 taškus iš 10 — atrodytų, daug. Bet dvi geriausios situacijos duoda tik 2 + 2 = 4, o A2 ribai reikia 5, todėl toks kandidatas gauna A1. Tolygiai vidutinis pasirodymas yra rizikingiausia strategija, kokią čia galima pasirinkti.
Vieną situaciją atlikite iki galo. Jei per pasiruošimo minutę suprantate, kad viena tema jums artimesnė, būtent joje kalbėkite ilgiau, pilnesniais sakiniais ir su pavyzdžiais.
Nepalikite situacijos tuščios. Nr. 4 pavyzdyje nulis nesutrukdė — bet tik todėl, kad kitos dvi buvo stiprios. Nulis silpname pasirodyme yra tiesiog prarasti taškai.
Naudokite tą vieną minutę. Ji trumpa, todėl planuoti reikia ne tekstą, o karkasą: kas, kur, kada, kodėl ir kuo baigsiu. Karkasą galima pasiruošti iš anksto — jis tinka bet kuriai situacijai.
Nepamirškite kalbinančio vertintojo taško. Jis skiriamas už visą dalį — taigi už bendrą bendravimą, o ne už vieną atsakymą. Trijuose iš keturių oficialių pavyzdžių jis lemia patekimą į ribą.
Ko čia nerasite
Kalbėjimo užduočių kortelių turinio. Jis oficialiai neskelbiamas, todėl mes jo nei spėliojame, nei atkartojame — ir bet kuris šaltinis, kuris tvirtina žinąs konkrečias korteles, remiasi ne oficialiu leidiniu.
Ką galima pasakyti: egzaminas neišeina už dvylikos programos temų sričių, o programoje pasakyta, kad jis apima tik tas temas, kurios neturėtų kelti kandidatams nemalonių emocijų. Apie tai atskirai: egzamino temos.
Kaip tai susiję su visu egzaminu
Kalbėjimas yra viena iš trijų dalių, kurios skaičiuojamos atskirai. Net puikiai parašytas rytas neišgelbės, jei kalbėjimo dalyje pasiektas tik A1: galutinis rezultatas tada bus „A1 lygis". Visa vertinimo mechanika aprašyta atskirai: kaip vertinamas egzaminas.
Kalbėjimo užduotis su vertinimu galima treniruoti treniruočių skiltyje, o visą egzamino formatą išbandyti pavyzdiniuose testuose. Trumpi atsakymai — DUK puslapyje.
Šaltiniai
- Rezultatų vertinimas — bazinės–I kategorijų (A1–A2 lygio) valstybinės kalbos mokėjimo egzaminas — https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2026/02/A1-rezultatu-vertinimas.pdf (versija anglų kalba: https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2026/02/A1-results-evalution.pdf)
- Egzaminų vykdymo instrukcijos (kalbėjimo dalies sandara ir trukmės) — https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/lietuviu-kalbos-egzaminai-uzsienieciams/vykdymo-instrukcijos/
- Valstybinės kalbos egzamino programa (Nr. ISAK-209) — https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2025/06/AR_2009-06-12-1.pdf
Paskutinį kartą patikrinta: 2026 m. spalio 5 d.
„Lietuvių A2" yra nepriklausomas pasirengimo egzaminui tinklalapis. Mes nesame egzaminų centras ir nesame teisinių paslaugų biuras; nesame susiję su jokia institucija, kuri organizuoja ar pripažįsta valstybinės kalbos egzaminus. Mūsų vertinimas yra treniruotės grįžtamasis ryšys, o ne oficialus egzamino rezultatas. Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Vertinimo tvarką prieš egzaminą pasitikrinkite egzaminą administruojančioje įstaigoje.