Lietuvių A2

Kam valstybinės kalbos egzamino laikyti nereikia

4 min. skaitymo

Ant stalo išdėlioti dokumentai — brandos atestatas, pažymėjimas ir leidimo gyventi kortelė.

Prieš registruojantis į egzaminą verta patikrinti vieną dalyką: gal jums jo laikyti visai nereikia. Lietuvos teisės aktuose yra kelios grupės, kurioms egzaminas netaikomas arba kurios laikomos jau turinčiomis reikiamą kategoriją. Kai kurios jų — labai plačios.

Svarbu iš karto suprasti struktūrą: atleidimai nėra vienodi. Vieni galioja tik darbui, kiti tik pilietybei, treti pakeičia egzaminą dokumentu apie išsilavinimą. Ir yra vienas atvejis, kuris atrodo kaip atleidimas, bet juo nėra.

1. Laikinoji apsauga — tik darbui

Nutarimo Nr. 1688 4 punkte nustatyta, kad užsieniečiams, kuriems Lietuvoje suteikta laikinoji apsauga, įsidarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.

Tai reikšminga išimtis: ji apima ir naują 2026 metų paslaugų sektoriaus pareigą.

Bet ji nesitęsia toliau. Ši nuostata kalba apie įdarbinimą ir savarankišką darbą. Ji neapima nei egzamino dėl leidimo nuolat gyventi, nei egzamino dėl pilietybės. Kas dirba su laikinąja apsauga šiandien, o po kelerių metų kreipsis dėl nuolatinio leidimo, egzaminą laikys.

2. Išsilavinimas vietoj egzamino

Aprašo 10–12 punktuose išvardyti atvejai, kai žmogus laikomas įgijusiu kategoriją be egzamino — pakanka dokumento.

Laikomi įgijusiais trečiąją kategoriją (ne žemesnį kaip B2), 10 punktas:

  • pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas, įgytas lietuvių kalba (įskaitant iki 2009 m. įgytą aukštesnįjį ir iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį);
  • Lietuvoje baigta užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos švietimo programa, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos;
  • vidurinis išsilavinimas, įgytas užsienio įstaigoje, kurioje mokomoji kalba buvo lietuvių arba kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos;
  • nuo 1991 m. Lietuvoje baigta vidurinio ugdymo (ar suaugusiųjų vidurinio, ar pirminio profesinio kartu su viduriniu) programa nelietuvių mokomąja kalba, kartu išlaikius lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį egzaminą.

Laikomi įgijusiais pirmąją kategoriją (ne žemesnį kaip A2), 11 punktas:

  • asmenys, iki 1991 m. įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos.

12 punktas prideda dar vieną kelią: išlaikę valstybinės kalbos egzaminą pilietybei gauti laikomi įgijusiais pirmąją kategoriją ir ne žemesnį kaip A2 lygį. Tai reiškia, kad pilietybės procedūroje išlaikytas egzaminas galioja ir darbo reikalams — antrą kartą to paties laikyti nereikia.

3. Jau turite pažymėjimą

Nutarimo Nr. 1687 aprašo 6 punktas: valstybinės kalbos egzamino nereikia laikyti tam, kas jau yra egzaminu įgijęs pirmąją, antrąją arba trečiąją kategoriją ir pateikia tai patvirtinantį dokumentą.

Praktiškai tai reiškia, kad aukštesnė kategorija „padengia" žemesnę: turintiems antrąją ar trečiąją kategoriją pirmosios kategorijos egzamino laikyti nereikia.

4. Amžius ir sveikatos būklė — pilietybės procedūroje

Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje išvardytos grupės, kurioms netaikomi abu reikalavimai — nei valstybinės kalbos, nei Konstitucijos pagrindų egzaminas:

  • sulaukusieji 65 metų amžiaus;
  • asmenys, kuriems nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis;
  • sulaukusieji senatvės pensijos amžiaus, kuriems nustatytas didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
  • sergantieji sunkiomis lėtinėmis psichikos ligomis.

Šios išimtys yra pilietybės įstatyme, todėl jos veikia pilietybės procedūroje. Prieš remdamiesi konkrečia formuluote, pasitikrinkite galiojančią suvestinę įstatymo redakciją Teisės aktų registre (https://e-seimas.lrs.lt) — sąrašas nuo įstatymo priėmimo galėjo būti keistas.

19 straipsnio 2 dalis numato dar vieną atvejį: Lietuvos Respublikos piliečio, kuris yra tremtinys, politinis kalinys arba jų tremtyje gimęs vaikas, sutuoktinis laiko tik Konstitucijos pagrindų egzaminą.

5. Neįgalumas — tai kita forma, o ne atleidimas

Tai dažniausiai neteisingai suprantamas punktas, todėl pasakome aiškiai.

Jeigu žmogus dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl neįgalumo) negali laikyti testo raštu, jam sudaroma galimybė laikyti egzaminą žodžiu, klausimus imant iš tos pačios programos.

Tai yra alternatyvi egzamino forma. Egzaminas lieka, jo turinys lieka, reikalavimas lieka — keičiasi tik būdas. Dėl tokios formos reikia kreiptis iš anksto, registruojantis.

Ko šis tekstas neteigia

  • Dėl ES, EEE ir Šveicarijos piliečių. Aprašo 7 punktas kalba apie „darbuotojus" ir neapsiriboja trečiųjų šalių piliečiais. Ar ES pilietis, dirbantis, pavyzdžiui, pardavėju, patenka į šią nuostatą, mums patikimai nustatyti nepavyko, todėl nieko neteigiame — klauskite darbdavio ir valstybinės kalbos priežiūros institucijos.
  • Sąrašai nėra platinami pagal analogiją. Jei jūsų situacija panaši, bet ne tokia pati, kaip aprašyta teisės akte, laikykite, kad išimtis netaikoma, kol jos raštu nepatvirtins kompetentinga institucija.

Jeigu nė vienas iš šių atvejų netinka, laikas ruoštis: egzamino užduotys ir rašymas bei kalbėjimas su vertinimu.

Šaltiniai

Paskutinį kartą patikrinta: 2026 m. rugpjūčio 12 d.

„Lietuvių A2" yra nepriklausomas pasirengimo egzaminui tinklalapis. Mes nesame egzaminų centras ir nesame teisinių paslaugų biuras; nesame susiję su jokia institucija, kuri organizuoja ar pripažįsta valstybinės kalbos egzaminus. Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Atleidimo nuo egzamino klausimas priklauso nuo jūsų individualių dokumentų, todėl prieš atsisakydami registracijos pasitikrinkite savo situaciją migracijos institucijoje ir egzaminą administruojančioje įstaigoje.

Treniruokis egzaminui nemokamai

Pavyzdiniai egzamino testaiRašymas ir kalbėjimas su AI vertinimuDažniausi klausimai (DUK)

← Visi straipsniai