Kodėl neišlaiko egzamino: silpniausia dalis nulemia viską

Skelbiamais 2024 m. duomenimis valstybinės kalbos egzaminą išlaiko maždaug 73–76 procentai kandidatų — tai yra maždaug vienas iš keturių jo neišlaiko. Skaičius nėra dramatiškas, bet jis ir nėra mažas, o priežastis, dėl kurios krentama, beveik visada ta pati.

Spąstas yra ne taškai, o taisyklė

Didžiausi spąstai yra ne bendras taškų skaičius, o pati vertinimo taisyklė: A2 lygį reikia pasiekti kiekvienoje dalyje atskirai, o A1 lygis kiekvienoje dalyje yra būtina sąlyga.

Iš to plaukia išvada, kurią verta perskaityti du kartus: silpniausia dalis nulemia visą rezultatą, net jei kitos parašytos labai gerai.

Bendro „kiek taškų iš 80" klausimo čia iš viso nėra prasmės kelti. Prasminga klausti kitaip:

Dalis	Taškai	A1 riba	A2 riba
skaitymas ir rašymas	50	13 iš 22	17 iš 28
klausymas	20	6 iš 10	6 iš 10
kalbėjimas	10	5	6

Kodėl gerai besiruošiantys vis tiek krenta

Trys dažniausi pasiruošimo modeliai, kurie atrodo protingi, bet susiduria su ta pačia taisykle:

1. „Ruošiuosi aukštesniam lygiui." A1 užduotys praleidžiamos kaip per lengvos. Bet jei A1 grupė nepasiekta, A2 net nepradedamas skaičiuoti — net puikiai atliktos A2 užduotys lieka neįskaitytos.
2. „Susirinksiu taškų ten, kur man sekasi." Taip veikia vidurkis, o čia vidurkio nėra. Stipri skaitymo dalis nekompensuoja nepasiektos kalbėjimo ribos.
3. „Kalbėjimas duoda tik 10 taškų, jis nesvarbus." Kaip tik todėl jis ir pavojingas: dalis maža, riba santykinai aukšta, o bet kuris jos nepasiekimas krenta ant viso rezultato.

Ką iš to daryti

Praktinis patarimas trumpas: kuo anksčiau išsiaiškinkite savo silpniausią dalį ir treniruokite būtent ją.

Tai nėra tas pats, kas „mokytis daugiau". Tai reiškia:

1. Pirmiausia pereikite visas keturias dalis po vieną kartą — ne tam, kad gautumėte gerą rezultatą, o tam, kad pamatytumėte, kuri riba nepasiekta.
2. Toliau laiką skirstykite ne po lygiai, o silpniausiai daliai. Stipriąją dalį užtenka palaikyti.
3. Tikrinkite ribas, o ne bendrą sumą. Po kiekvienos treniruotės klausimas yra „ar pasiekiau 13/22 ir 17/28", o ne „kiek surinkau iš viso".

Kaip iš dalių susideda galutinis rezultatas, aprašyta atskirai: kaip vertinamas egzaminas.

Ko šie skaičiai nepasako

• Kodėl konkrečiai krenta tie 24–27 procentai. Skelbiama bendra statistika, o ne neišlaikymo priežasčių suvestinė; viskas, kas pasakyta aukščiau, plaukia iš vertinimo taisyklės, o ne iš paskelbtos priežasčių analizės.
• Kaip statistika pasiskirsto pagal dalis. Tokio suskirstymo nėra skelbiama, todėl mes jo ir nepateikiame.
• Kiek kartų vidutiniškai laikoma iš naujo. Tai taip pat neskelbiama.

Todėl šis tekstas nėra prognozė apie jus. Tai tik taisyklė, kuri galioja visiems vienodai, ir išvada, kuri iš jos plaukia.

Kur tai išbandyti

Silpniausią dalį greičiausiai parodo visas formatas iš eilės: pavyzdiniai egzamino testai, o rašymo ir kalbėjimo užduotis su vertinimu galima treniruoti treniruočių skiltyje. Atskirai aprašytos skaitymo ir rašymo dalis ir kalbėjimo dalies strategija. Trumpi atsakymai — DUK puslapyje.

Šaltiniai

• Egzaminų statistika (2024) — https://jp.lt/
• Rezultatų vertinimas — bazinės–I kategorijų (A1–A2 lygio) egzaminas — https://www.nsa.smsm.lt/wp-content/uploads/2026/02/A1-rezultatu-vertinimas.pdf
• Egzaminų vykdymo instrukcijos — https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/lietuviu-kalbos-egzaminai-uzsienieciams/vykdymo-instrukcijos/

---

Paskutinį kartą patikrinta: 2026 m. spalio 26 d.

„Lietuvių A2" yra nepriklausomas pasirengimo egzaminui tinklalapis. Mes nesame egzaminų centras ir nesame teisinių paslaugų biuras; nesame susiję su jokia institucija, kuri organizuoja ar pripažįsta valstybinės kalbos egzaminus. Mūsų vertinimas yra treniruotės grįžtamasis ryšys, o ne oficialus egzamino rezultatas. Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Vertinimo ribas ir aktualią tvarką prieš egzaminą pasitikrinkite egzaminą administruojančioje įstaigoje.